Jauni verslininkai nori kurti ir dirbti Lietuvoje

Šiandien kalbamės su trijų vyrų, kurie grįžo į Lietuvą iš Danijos ir sėkmingai pradėjo savo verslą, kompanija. Lėkštė.lt yra specializuota internetinė platforma, siūlanti užsisakyti maistą į namus tiesiogiai iš restoranų, barų, picerijų, kavinių ir kitų maitinimo įstaigų. Tomas, Romualdas ir Gytis džiaugiasi, galėdami pasidalinti savo sėkmės istorija.

- Papasakokite, kaip kilo verlo idėja…

- Studijavome Danijoje ir studijų laikais užsisakinėdavome maistą internetu. Nemokėjome danų kalbos, todėl negalėjome paskambinti ir susišnekėti. Atsiskaitymai internetu – labai didelis privalumas, viską galima rasti vienoje vietoje. Šie faktoriai ir lėmė, jog mes naudojomės ta paslauga. O vėliau, grįždami į Lietuvą, norėjome kurti savo verslą ir pamatę, kad čia, Lietuvoje, tokio dalyko nėra, suvokėme, kad atsirado galimybė. Padarėme kelias apklausas, pamatėme, jog žmonėms to reikia, šnekėjomės su restoranais, jie irgi nebuvo prieš, todėl susipažinome su verslininkais iš Danijos, kurie jau vykdė tokią pačią veiklą ir susitarėme, jog visa tai perkelsime į Lietuvą.

- Minėjote, jog studijavote Danijoje, tačiau grįžote. Kokios priežastys lėmė tokį apsisprendimą?

- Pabaigus mokslus reikėjo kažkur pradėti dirbti arba tęsti studijas toliau. Mes nusprendėme, kad kažką kursime grįžę į Lietuvą. Esame patriotiškai nusiteikę ir manome, jog savoje šalyje visada geriausia. Šis verslas nėra naujas – pati idėja jau buvo įgyvendinta kitose šalyse, o Lietuvoje buvo dar neišnaudota niša, todėl rizika suklysti sumažėja, o paskata grįžti didėja.

- Visi trys studijavote užsienyje. Kaip manote, kodėl jauni žmonės dažnai studijas pasirenka ne Lietuvoje?

- Pagrindis veiksnys, tikriausiai yra noras pamatyti, sužinoti kažką naujo. Pavyzdžiui, mes dar būdami Lietuvoje buvome jau visai neblogai įsitvirtinę ir poreikis išvažiuoti tikrai nebuvo dėl ekonominių sumetimų (red.past. studijos Danijoje yra finansuojamos valstybės). Dar besimokydami mokykloje su nevyriausybinėmis organizacijomis buvome išmaišę daug šalių, todėl tas noras pamatyti, pažinti buvo stiprus. Tikriausiai jauni žmonės dažniausiai išvažiuoja studijuoti į užsienį vien dėl noro pažinti, pamatyti, liaudiškai tariant, “išmaišyti pasaulį”.

- Kaip manote, kokių sąlygų reikia, kad studijas pabaigęs talentingas jaunimas norėtų grįžti atgal į Lietuvą?

- Na, verta paminėti, jog emigracija yra įvairiapusis reiškinys. Yra dalykų, kurie verčia tave atvažiuoti į kitą šalį, bet taip pat yra ir tai, kas tave iš jos “stuma”. Niekada nebūsi tos šalies piliečiu, visada būsi ten svečias. Būdamas užsienyje dažnai susiduri su stereotipais, jog esi iš Rytų Europos ir esi prastesnis už kitus. Teko pabuvoti JAV ir ta europiečio etiketė padėjo. Europoje viskas truputį kitaip – skiriasi požiūris į žmones. Tai sudėtingas reiškinys ir lengvų atsakymų nebūna. Šiandien labiausiai Lietuvoje trūksta darbo kultūros, o ypač – pagarbos jaunam specialistui. Žinoma, ta kultūra po truputį Lietuvoje atsiranda, tačiau norint, kad talentai neišsibėgiotų to pasaulį, reikia jos kūrimąsi spartinti. Lietuvoje dar kolkas trūksta padorios infrastruktūros – sunku rasti gerą butą išsinuomoti, egzistuoja vaikų darželių trūkumas, transporto sistemos trūkumai. Dabar mums patiems labai trūksta tiesioginių skrydžių į kitus Europos miestus. Jeigu kalbame apie talentingus ir išsilavinusius žmones, ko labiausiai trūksta, – tai yra terpė, kurioje jie galėtų gyvuoti. Labai dažnai aukštos kvalifikacijos specialistai neturi ką veikti Lietuvoje, nes paprasčiausiai čia nėra paklausos tokiems specialistams. Nėra tokių įmonių, kurioms reikėtų tų žmonių. Kitas dalykas, Lietuvoje žiniasklaida viską piešia labai niūriomis spalvomis. Atrodo, kad čia nieko neįmanoma daryti, viskas tik blogai ir negerai. Tačiau taip nėra. Patys žinome daug sėkmės istorijų, kaip pabaigę studijas užsienyje žmonės parvažiuoja ir sėkmingai čia įsikuria. O kur dar stereotipai apie tai, jog Lietuvoje verslo pradėti beveik neįmanoma.

- Papasakokite plačiau, ką manote apie šį stereotipą.

- Na, dažnai sako, jog valdžia daro viską, kad verslą apmokestintų ir jam kuo labiau pakenktų. Tikrai ne. Per pastaruosius metus pastebime labai daug teigiamų pokyčių Lietuvoje. Pavyzdžiui, dabar įmonę įsteigti tikrai nesunku – viską galima padaryti internetu ir tai nekainuoja daug. O kur dar mažosios bendrijos – tikra panacėja pradedantiesiems. Atsirado ir pagalbą teikiančių, į žmogų žiūrinčių kaip į klientą valstybinių įstaigų. Viena iš jų – Všį “Versli Lietuva”. Verslo pradžios krepšeliai, konsultacijos, nuoširdi pagalba – tikriausiai didelė dalis žmonių nėra net girdėję apie tokius dalykus. Tereikia tik pasidomėti. Yra ir padedančių verslininkų, tokių kaip Arvydas Avulis, kurių patarimai verslo pradžioje yra neįkainojami, nes tai – gryna patirtis ir jau išmoktos pamokos. Gyventi Lietuvoje tikrai galima, tereikia tik noro kurti ir dirbti.

Tokia pozityvia gaida ir baigiame savo interviu su trimis perspektyviais jaunaisiais Lietuvos verslininkais. Linkime jiems sėkmės ir dar daugiau pozityvaus mąstymo!

g

EUR_7595

599374_10200969372535030_1847733179_n